Sagė pasižymi aiškia, minimalistine skulptūrine forma, būdinga XX a. 8-ojo dešimtmečio prancūziškai autorinei bižuterijai. Masyvus, vientiso liejimo C formos siluetas kuria architektūrinį balansą tarp švelnių lenktų linijų ir griežtesnės geometrinės struktūros. Paviršius poliruotas, su subtilia natūralia patina, leidžiančia šviesai tolygiai slysti per formą ir išryškinti metalo masę. Nugarinėje pusėje esantis „a” liejimo ženklas kartu su autorine faktūra rodo studijinę gamybą, būdingą nepriklausomiems Prancūzijos dizaineriams, dirbusiems “couture” bižuterijos lauke, tačiau nepažymėjusiems kūrinių mados namų vardais. Tokie objektai buvo kuriami kaip savarankiški dizaino artefaktai, o ne sezoniniai aksesuarai. Šio tipo sagės šiandien vertinamos dėl grynos formos, medžiagiškumo ir laikui nepavaldžios estetikos. Tai kolekcinis objektas, tinkantis tiek minimalistinei stilistikai, tiek kaip išraiškingas akcentas sluoksniuotoje aprangoje.
